Stogo montavimas

Yra įvairių namų stogų rūšių. Rengiant namo projektą, stogo rūšis parenkama tiek dėl praktinių, tiek dėl estetinių priežasčių.

Stogo apdaila

Yra įvairių namų stogų rūšių. Rengiant namo projektą, stogo rūšis parenkama tiek dėl praktinių, tiek dėl estetinių priežasčių. Renkantis stogo rūšį būtina atsižvelgti į tokius faktorius, kaip praktiškumas ir dizainas. Plokštiesiems stogams reikia daugiau priežiūros, tačiau naudojant prekių ženklo „Shellbau“ sistemą jų montavimas yra paprastesnis ir greitesnis, taip pat šie stogai atrodo moderniau, nei daugelis kitų.

Šlaitinių stogų priežiūra yra mažiau svarbi, nes tiek vanduo, tiek susikaupusios šiukšlės lengvai pateks į stogvamzdžius, taigi, nesikaups ant paties stogo.

A. Plokščiasis stogas

Plokščiųjų stogų nuolydis yra 0,7–7 laipsnių. Tokie stogai taip pat vadinami sutapdintaisiais stogais, nes paskutinė perdanga ir stogo danga sutampa. Šiuolaikiniai plokštieji stogai ne tik atlieka hidroizoliacinę ir šilumos izoliacijos funkciją, bet ir tampa papildomu naudinguoju plotu. Urbanizuotose vietovėse ant plokščiųjų stogų įkuriamos terasos, sodai, poilsio zonos ar vaikų žaidimo aikštelės. Plokščiuosius stogus pagal paskirtį galima skirstyti į eksploatuojamus ir neeksploatuojamus, o pagal tipus – į tradicinius ir atvirkštinius. Išskiriamas atvirkštinių stogų potipis – žalieji stogai. Naudojant prekių ženklo „Shellbau“ plokštes, plokščiajam stogui įrengti nereikalingos papildomos investicijos, nes 2 tonų sijos atlaiko dideles apkrovas (kiekvienu atveju skirtingas, priklausomai nuo stogo tipo; pagal projektą skaičiuojamas sijų žingsnis priklausomai nuo apkrovos).

Ruloninės dangos vidinis sluoksnis pakaitinamas (apie 160–165 laipsnių) specialiu dujiniu degikliu tiek, kiek nurodo ritininės dangos gamintojas, – dažniausiai vieną ar kelias minutes, kol suskystėja bituminis sluoksnis. Labiausiai atkreipti dėmesį reikia į dangų jungtis ir vietas prie kraštų ir kaminų, nes jos yra silpniausios, tad joms įrengti reikia daugiausia profesionalumo.

Stogo su vertikaliuoju paviršiumi jungimosi vietoje hidroizoliacinė danga turi kilti ne mažiau kaip 30 cm ir galai turi būti užsandarinti, kad į vidų nepatektų vandens.

Garo izoliacija įrengiama taip, kad stogo konstrukcijose nesikauptų drėgmė; izoliacijos sluoksnio varžos vertė skaičiuojama įvertinus temperatūrą po stogu ir aplinkos temperatūrą bei santykinį drėgnį.

Žaliasis stogas

Žalieji stogai yra sparčiai populiarėjanti viena iš atvirkštinių stogų modifikacijų. Šie stogai ypač mėgstami Pamyre, kur ant stogų beriama derlingos žemės ir auginamos daržovės, ir Norvegijoje, kur žalieji stogai yra puiki šilumos izoliacija.

Reikalavimai šiems stogams

Reikalavimai šiems stogams skiriasi nuo reikalavimų įprastiniams atvirkštiniams stogams, nes pirmiausia reikia įvertinti augalų sugebėjimą įsiskverbti į mažiausius plyšelius ir juos išplėsti. Apsaugai nuo šaknų poveikio klojama danga iš polivinilchlorido arba folijos.

Drenavimo sluoksnis turi būti ne mažesnio kaip 100 mm storio, jam tinka keramzitas ar plautas 5–20 mm stambumo žvyras. Filtravimo sluoksniui įrengti naudojamas sintetinis pluoštas, mineralinės vatos veltinis, stiklo audinio sluoksnis.

Žemės substrato storis priklauso nuo to, kuo stogas apželdinamas. Vejai ir gėlių vazonams reikia 10–20 cm, gėlėms ir žydintiems krūmams – 20–30 cm, krūmams ir nedideliems medžiams – 40–70 cm.

B. Šlaitinis stogas

  1. Medinis tašelis, 45 x 45 mm
  2. Cemento drožlių plokštės
  3. Dvitėjinė apšiltinta sija

Įmonėje „Shellbau“ šlaitinis stogas nėra populiarus pasirinkimas, nes dėl sudėtingesnės konstrukcijos ilgėja montavimo laikas ir iškyla kaina, palyginti su plokščiuoju stogu.
Šlaitinio stogo apdailai gali būti naudojamos šios medžiagos:

Montavimo eiga

Ant prekių ženklo „Shellbau“ plokščių ties sujungimo detalėmis montuojama difuzinė plėvelė, kuri prispaudžiama išilginiais grebėstais. Šie išilginiai grebėstai leidžia orui patekti tarp stogo dangos ir prekių ženklo „Shellbau“ plokštės. Tokia stogo ventiliacija yra būtina, ypač jei pasirinkta plieninė stogo danga, kuri greičiau kondensuojasi nei beasbestis šiferis, čerpės ar kitos šlaitinio stogo dangos. Montuojant stogo dangą be išilginių grebėstų, susidaręs kondensatas tekės šlaitu žemyn iki artimiausio (horizontalaus) grebėsto, todėl šie grebėstai daug greičiau supus.

 

Ant išilginių grebėstų montuojamos lotos. Stogo grebėstavimas yra vienas svarbiausių stogo konstrukcijos įrengimo etapų, kuris turi būti atliekamas itin tiksliai. Grebėstų žingsnis priklauso nuo stogo dangos rūšies – vienai stogo dangai tinkamas 40–50 cm žingsnis, kitai gali prireikti montuoti beveik suglaustus grebėstus, tad būtinai atsižvelkite į pasirinktos stogo dangos gamintojo montavimo rekomendacijas.

Tada ant priekinės lentos ir skardos lankstinio yra montuojama pirmoji lietaus nuvedimo sistemos detalė – latako laikikliai. Montuojant polivinilchlorido (plastikinę) lietaus nuvedimo sistemą, latako laikikliai turi būti tvirtinami nuo 40 iki 60 cm atstumu, o plieninei lietaus nuvedimo sistemai tvirtinti rekomenduojama montuoti laikiklius ne didesniu nei 80–90 cm atstumu. Esmė paprasta – kuo tankiau tvirtinami latako laikikliai, tuo tvirčiau laikysis lietaus nuvedimo sistema.

Ši svarbiausia lietaus nuvedimo sistemos detalė turi būti montuojama taip, kad viename stogo kampe tarp latako išorinio krašto ir nuo stogo dangos plokštumos galo besitęsiančios įsivaizduojamos linijos būtų apie 20–30 mm atstumas, kaip pavaizduota paveikslėlyje. Kitame stogo konstrukcijos kampe atstumas turi būti mažesnis, kad būtų suformuojamas latako nuolydis ir vanduo nutekėtų atitinkama kryptimi į nuolają. Jei latakas yra sumontuojamas aukščiau įsivaizduojamos linijos, didėja rizika, kad žiemos metu latakui teks daug didesnis krūvis nuo tirpstančio sniego, dėl to lietaus nuvedimo sistema taps labiau pažeidžiama.

Tada ant pirmojo grebėsto yra montuojamas laštakas (karnizo lenta) taip, kad neprisiglaustų prie latako, – tokiu būdu užtikrinamas oro tarpas ir optimali stogo ventiliacija.

Galiausiai montuojama stogo danga, stogo pakalimai ir kiti priedai.