Pamatų įrengimas
Sip namo pamatų įrengimas
Kvalifikuotas matininkas pažymi pastatą geografinėje informacinėje sistemoje (GIS), pateikia pastato ašių pažymėjimo aktą. Pažymimos inžinerinių tinklų atvadų taškų koordinatės, aukščiai. Pateikiamas pagrindo ir inžinerinių tinklų atvadų išdėstymo planas.
Pagal pagrindo ir inžinerinių tinklų atvadų išdėstymo planą nurodytose vietose įrengiami nurodyto aukščio inžinerinių tinklų stovai. Jeigu teritorijoje nėra inžinerinių tinklų arba jie bus statomi vėliau, nurodyti atvadai įrengiami apie 1–2 m atstumu už pastato pagrindo ribos. Vėliau juos bus galima prijungti prie centralizuotų tinklų.
Renkantis pamatus reikia atkreipti dėmesį į grunto savybes ir antžeminės pastato dalies apkrovas, gruntinio vandens lygį, nes nuo to priklauso, kokį pamatų tipą reikėtų pasirinkti. Taip pat reikia įvertinti grunto pobūdį (ar tai molis, žvyras, smėlis, durpės, ar mišrus gruntas), grunto įšalo gylį, reljefą ir grunto plėtimosi savybes. Grunto plėtimasis – tai jo judėjimas šąlant ir atšylant. Vienaip reaguoja smėlingas gruntas, kitaip – molingas, kuriame yra didelis kiekis drėgmės.
Renkantis pamatų tipą taip pat reikia atsižvelgti į gruntinio vandens lygį, nes jeigu gruntinis vanduo slūgso negiliai, kapiliarinė drėgmė nesunkiai pasiekia paviršių. Grunte esančiam vandeniui sušalus, gruntas plečiasi apie 10 proc., o šylant gruntas traukiasi.
Plokštiniai pamatai
- Ruloninė hidroizoliacija
- Armuotasis monolitas. Betono klasė – C20/25. Tinklas – S240 (Ø 6, 200 x 200)
- Žvyro sluoksnio frakcija – 0,4 mm.
- Dolomitinės skaldos frakcija – 18–35 mm.
- Geotekstilė (g = 140 g/m2)
- Sutankintas gruntas
Kiekvienos dangos storis parenkamas atsižvelgiant į geologinius tyrimus.
Pagrindas plokštiniams pamatams ruošiamas tankinant gruntą, pilant skaldą ar smėlį. Pagrindas namui formuojamas panašiai, kaip tiesiant kelią. Standartinis sutankinto grunto sluoksnis yra apie 30 cm, silpno grunto – iki 80 cm. Plokštinius pamatus galima įrengti ant bet kokio grunto – net ant durpių (tokiu atveju pilamas storesnis smėlio sluoksnis).
Smėlis nereaguoja į šaltį ir neperšąla, o dėl betoninį pagrindą nuo grunto skiriančio putplasčio sluoksnio betonas neturi kontakto su gruntu, todėl išvengiama pamatų deformacijų.
Monolitinė plokštė yra vientisa, todėl pamatas nejuda ir nesideformuoja, kaip kartais atsitinka įrengus tradicinius pamatus.
Pamatų kaina priklauso nuo grunto ir apkrovų. Mažiausiai kainuoja įrengti plokštinius pamatus ant smėlingo grunto, brangiau – ant durpinio grunto.
Monolitinio betono juostiniai pamatai
Svarbiausia, kad pamato pagrindas remtųsi į tvirtą gruntą ir būtų žemiau įšalo gylio. Laikoma, kad orientacinis įšalo gylis yra apie 1,2 m, atsižvelgiant į vietovę.
Juostiniai pamatai įrengiami naudojant lentų klojinius. Šis pamatų įrengimo būdas yra tradicinis ir šiuo metu laikomas šiek tiek pasenusiu, tačiau tai yra patvarus ir laiko patikrintas būdas. Juostiniai pamatai yra tvirti ir stabilūs, atlaiko dideles apkrovas.
Plote, kuriame bus statomas namas, pašalinamas augalinio grunto ir pamatų įgilinimo sluoksnis. Pažymėtu pamatų perimetru sutankinamas gruntas, klojamos kietojo putplasčio plokštės, montuojami klojiniai. Į klojinių vidų klojama armatūra, kurios paskirstymas, tankis ir skersmuo turi būti nurodyti pamatų projekte.
Juostiniai monolitiniai pamatai yra tvirti, stabilūs, atlaiko dideles apkrovas, tačiau, palyginti su blokelių pamatais, juos įrengti kainuoja brangiau ir trunka šiek tiek ilgiau.
Betono klasę pamatams nurodo projektuotojas. Paprastai statant individualius namus pamatams naudojamas C16/20 klasės betonas. Žinotina, kad pilant betoną į pamatus, betono temperatūra turi būti ne žemesnė kaip +5 °C, kai oro temperatūra yra ne žemesnė nei –3 laipsniai. Esant žemesnei oro temperatūrai, betono temperatūra turi būti ne žemesnė nei +10 °C. Užpiltas betonas sutankinamas ir, jei reikia, pirmas keturias valandas apsaugomas nuo šalčio, kad užpilto mišinio temperatūra ženkliai nenukristų.
Prieš įrengiant pamatus būtina atsižvelgti į sklypo geologinius tyrimus bei pasikonsultuoti su architektais.