Fasado apdaila

ShellBau - Kaip teisingai atlikti visą fasado apdailą

Fasado apdaila

Fasadas yra pastato puošmena, vienas svarbiausių jo išvaizdą lemiančių elementų. Tai pagrindinis apsauginis pastato sluoksnis, atlaikantis atmosferos sąlygas. Todėl reikia rinktis kokybiškas medžiagas ir kokybiškai darbus atliekančius meistrus. Fasado apdaila turi būti gerai apgalvota, nes būtent pamačius fasadą susidaromas pirmasis įspūdis jis suteikia namui individualų charakterį. Geras namo fasadas turi būti tvirtas ir estetiškas, atsparus atmosferos poveikiui. Fasadas taip pat turi užtikrinti tinkamą šilumos ir garso izoliaciją. Galima pasirinkti iš dviejų fasadų tipų – vėdinamojo ir tinkuojamojo. 

Montuojant tinkuojamą fasadą, prie namo sienos tvirtinamas polistireninis putplastis, paviršius armuojamas, tada tinkuojamas arba ant jo klijuojamos klinkerio ar betonines plytelės.

Vėdinamasis fasadas

Apsauga nuo kritulių
Šilumos izoliavimas
Apsauga nuo triukšmo
Šalčio tiltų izoliavimas
Apsauga nuo kondensato
Temperatūros skirtumas
  1. Laikančioji konstrukcija, prekių ženklo „Shellbau“ skydas.
  1. Horizontalus profilis, tvirtinamas ant jungiamosios skydų dalies (dvitėjinės sijos).
  1. Termoizoliacinė medžiaga, tvirtinama tarp profilių. (omega).
  1. Vėdinimui skirtas oro tarpas
  2. Išorės apdailos medžiaga.  
  1. Laikančioji konstrukcija, prekių ženklo „Shellbau“ skydas
  1. Distancinės gembės.
  2. Termoizoliacinė medžiaga, tvirtinama smeigėmis.        
  1. Vertikalus profilis (T ir L formų profiliai, tvirtinami ant jungiamosios skydų dalies (dvitėjinės sijos).                
  2. Vėdinimui skirtas oro tarpas.
  3. Išorės apdailos medžiaga.
ShellBau fasadas

Vėdinamasis fasadas negali atliki atraminės pastato funkcijos.

Vėdinamųjų fasadų konstrukcija nėra skirta plokštumoms išlyginti, t. y. statybiniams trūkumams, kurių nuokrypiai nuo vertikalės ir horizontalės yra didesni nei 100 mm, ištaisyti.

Vėdinamojo fasado konstrukcija yra tvirtinama kaip atskira fasado dalis, todėl konstruktorius turi atlikti statinius skaičiavimus. Vėdinamojo fasado konstrukcija gali būti pagaminta iš medienos arba cinkuotojo metalo, aliuminio profilių.

Šiltinamų statinių atitvarinėse konstrukcijose eksploatacijos metu būtina išvengti drėgmės

  • Tam, kad garai nesikondensuotų ant vidinės apdailinės lentelės ir (arba) plokštės sienelės, oro tarpelis vėdinimui tarp lentelių ir šiltinamos medžiagos turi būti ≥ 30 mm, bet ne daugiau kaip 100 mm.
  • Viršutinė ir apatinė fasado dalis, taip pat langų ir durų angokraščiai turi turėti tiesiogines vėdinimo angas, kad pro jas galėtų patekti išorinis oras.
  • Oro tarpo, skirto vėdinimui, angų dydis nurodomas projektavimo dokumentuose, tačiau įprastai jis turi būti ne mažesnis kaip 50 cm2 vienam ilginiam (horizontaliąja kryptimi) vertikalaus oro tarpo metrui.

Vėdinamojo fasado oro tarpo suformavimo principinės schemos dviejų lygių (a) ir vieno lygio (b) karkasuose pateiktos paveiksle.

Vėdinimo angos turi būti ne didesnės nei 10 mm skersmens arba turi būti naudojami specialūs profiliuočiai su vėdinimo angomis 
Turite klausimų?

Vėdinimui skirtas oro tarpas dviejų lygių (a) ir vieno lygio (b) karkasuose

ShellBau vėdinimui skirtas profiliuotis

Konkrečius vėdinimui skirtų kanalų ir angų dydžius pateikia projektuotojas, atsižvelgdamas į pastato paskirtį, aukštingumą.

Tvirtinant plokštes ir (arba) lenteles prie karkaso, turi būti užtikrintas visos fasado konstrukcijos stiprumas ir pastovumas, kad ji atlaikytų vėjo apkrovas, savąjį svorį bei smūgines apkrovas, rovimo ir kirpimo apkrovas bei temperatūros pokyčius.

Įrengiant vėdinamąjį fasadą, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į naudojamų medžiagų suderinamumą (pavyzdžiui, aliumininiai elementai neturi liestis su cinkuotaisiais elementais, vengti elektrocheminės korozijos židinių).

Vėdinamojo fasado sistema montuojama vadovaujantis projektavimo reikalavimais ir turi atitikti statybos specifikacijas.

Vėdinamojo fasado apdailos plokščių rūšys

  1. „Shellbau“ plokštė
  2. Hidroizoliacija
  3. Tašelis 45mm (oro tarpui)
  4. Fasado apdailos dailylentės

1.1. Fibrocementinės plokštės. Fibrocemento produktai gaminami naudojant portlando cementą, silicio dioksidą,      vandenį ir rišamąsias žaliavas. Plokštės gali būti spalvotos per visą savo tūrį (homogeninės) arba dažytu paviršiumi.

1.2. Aliuminio kompozito plokštės. Aliuminio kompozito plokštė yra sudaryta iš netoksiško ir nedegaus (degumo klasė fasadui turi būti ne mažesnė kaip B, s1, d0) polietileninio vidinio sluoksnio ir iš abiejų pusių padengta labai tvirto aliuminio lydinio lakštais (0,5 mm iš abiejų pusių), paviršius padengtas PVDF danga, pagaminta pagal nepertraukiamą kompozito technologiją.

1.3. Plokštės iš aukšto slėgio laminatų (angl. high pressure laminates, HPL). Šių plokščių vidurinį sluoksnį sudaro dervomis impregnuotas popierius (celiuliozė), suslėgtas aukštoje temperatūroje. Išorinis sluoksnis yra pagamintas iš įvairių raštų ir spalvų popieriaus, padengto akriline derva. Labai svarbu, kokia technologija naudojama plokščių iš aukšto slėgio laminatų paviršiaus padengimui – ar akrilinė derva sudaro atskirą sluoksnį, ar yra įspausta. Nuo to priklauso plokščių stipris ir atsparumas smūgiams, įbrėžimams, vandeniui, UV spinduliams.

2.1. Fibrocementinės dailylentė gaminamos iš aukščiausios kokybės fibrocemento, smėlio, celiuliozės pluošto bei kitų priemaišų – sudėtyje nėra tokių kenksmingų medžiagų kaip asbestas, stiklo skaidulos ar formaldehidai. Jei svarstote pasirinkti dailylentes, šios dailylentės pasižymi didžiausiu patvarumu.

2.2. Medinės dailylentės. Medinės dailylentės fasadui skirstomos į keletą kategorijų.

2.2.1. Dažytos medinės dailylentės yra ekonomiškiausias pasirinkimas, tačiau šias dailylentes kasmet teks prižiūrėti.

2.2.2. Termomedienos dailylentės, kurios papildomai gali būti sutepamos alyva, nesiriečia, neskilinėja ir neturi sakų kaip maumedžių mediena, nepūva kaip pušų arba eglių mediena, ir joms reikia mažiau priežiūros, palyginti su natūraliomis medinėmis dailylentėmis. Terminis medienos apdorojimas karščiu (nuo +185 iki +215 °C temperatūroje) leidžia pakeisti medienos savybes. Atliekant terminį apdorojimą, mediena kaitinama, kol pasiekiama medienos degimo temperatūra – taip iš medienos yra išgarinamas vanduo, todėl ji įgyja apsauginę funkciją.

2.2.3. Deginto medžio dailylentės gaminamos deginant medieną aukštoje temperatūroje automatinėmis staklėmis. Vėliau mediena vėsinama ir apdirbama specialiais šepečiais, kad būtų suteiktas sendintos medienos efektas. Tada mediena nuplaunama, pašalinamos dulkės. Paskutinis etapas – sutepimas alyva. Šis žingsnis labai svarbus, nes alyva suteikia medienai papildomą apsaugą ir spalvą. Degintą medieną lengva prižiūrėti.

3.1. Skalūno čerpės. Skalūnas yra natūrali uoliena, kuri pasižymi mažu įmirkiu ir atsparumu kenksmingam atmosferos poveikiui – tai yra natūralios skalūno savybės, kurios užtikrina šios fasado ar stogo dangos patvarumą.

3.2. Betoninės čerpės. Cemento ir smėlio mišinys (betonas) yra pagrindinė medžiaga, naudojama šių čerpių gamyboje. Tačiau skirtingai nei keramika, ši danga nėra apdeginama aukštoje temperatūroje, – ji yra presuojama.

Vėdinamojo fasado apdailos tipas parenkamas pagal estetines ir funkcines savybes. Tarp pagrindinių plokščių ir dailylenčių tipų nėra didelių funkcinių skirtumų, tačiau gali skirtis degumo, patvarumo savybės. Ypač svarbu pasirinkti patikimą gamintoją, nes to paties tipo plokščių, dailylenčių charakteristikos gali turėti didelių skirtumų, priklausančių nuo gamintojo technologijos, naudojamų medžiagų ir to, ar tinkamai vykdomi technologiniai procesai. Gamintojas ar jo produkcijos pardavėjas turėtų pateikti sertifikatus ir bandymų duomenis, pagal kuriuos bus galima atskirti kokybišką produkciją. Reikėtų atsižvelgti į atsparumą atmosferos poveikiui – nuo to priklausys plokščių, dailylenčių spalvų blukimo greitis. Atskirai vertinamas atsparumas UV spinduliams, kiek šalčio ciklų atlaiko plokštė, dailylentės; taip pat atsparumas karščiui ir šalčiui, vandens įgeriamumas, atsparumas teršalams, druskoms, išsiplėtimo koeficientas, atsparumas smūgiams ir įbrėžimams, degumo klasė. Labai svarbu, kad plokštės ir dailylentės būtų pritaikytos naudoti vietos klimato sąlygomis ir būtų paprasta jas prižiūrėti. Plokščių ir dailylenčių matmenys gali būti įvairūs.

Tinkuojamasis fasadas

  1. „Shellbau“ plokštė
  2. Gruntas
  3. Armavimo tinklelis

4. Armavimo mišinys
5. Dekoratyvinis tinkas

Dekoratyvinis tinkas apsaugo išorines sienas nuo atmosferos poveikio ir papuošia fasadą. Dekoratyvinio tinko savybes lemia jo gamyboje naudojama rišamoji medžiaga. Struktūrinio tinko apdaila yra vienas ekonomiškiausių sprendimų.

Toliau pateikiama struktūrinio tinko dengimo ant skydų eiga.

Prieš armuojant, paviršių būtina padengti gruntu. Gruntas sujungs dulkes ir pagerins armavimo mišinio sukibimą su pagrindu.

Siekiant išvengti įstrižų įtrūkimų, pirmiausia ant visų keturių fasado kiaurymių kampų užklijuojamos įstrižos 30 × 20 cm armavimo juostos. Armavimo sluoksniui naudojamas armavimo skiedinys ir armavimo tinklelis, kurie priklauso to pačio gamintojo sistemai. Pirmiausia per audinio plotį ant užklijuotų apšiltinimo plokščių užtepamas armavimo skiedinys ir įstumiamas armavimo tinklelis, kurio juostos užleidžiamos viena ant kitos (apie 10 cm). Kol armavimo sluoksnis dar neišdžiūvęs, iš karto glaistoma taip, kad armavimo audinys būtų visiškai uždengtas. Nepatartina keletą kartų glaistyti armavimo sluoksnį. Jeigu reikia įpjauti audinio tinklelį, pavyzdžiui, prie pastolių tvirtinimų, šią vietą vėliau reikės užklijuoti audinio iškarpa, kad paviršių būtų galima armuoti ištisai.

Kad būtų užtikrintas apdailinio tinko sukibimas, rekomenduotina išdžiūvusį armavimo sluoksnį gruntuoti. Jei apdailinis tinkas bus dažomas, turi būti dažomas ir gruntas.

Apdailai naudojami fasado dažai arba dekoratyvinis tinkas. Jei naudosite dekoratyvinį tinką, jį reikia tepti nerūdijančiojo plieno mentele ištisai (tinkuojama iš viršaus į apačią, įspaudžiant naują sluoksnį į neišdžiūvusį anksčiau užteptą paviršiaus sluoksnį). Tada reikia iš karto išlyginti iki atitinkamo grūdėtumo sluoksnio storio ir suformuoti pageidaujamo rašto tinko paviršių plastikine ar kitokia tinkavimo mentele. Laisvai modeliuojant tinko tekstūrą, reikia vengti ryškių medžiagos sluoksnio storio skirtumų, kad tinkui džiūvant ir traukiantis neatsirastų įtrūkimų. Tam, kad nesusidarytų matomų tinko sandūrų, ant kiekvienos pastolių dalies turi būti pakankamai darbininkų. Tinko sluoksnis tolygiai dailinamas, kol paviršius dar šlapias. Negalima dirbti esant tiesioginiams saulės spinduliams, stipriam vėjui ar lietui. Apdailai galima naudoti specialias fasado ar cokolio plyteles, klijuojant jas ant armavimo sluoksnio tam skirtais klijais. Dekoratyvinį tinką taip pat galima glaistyti mechanizuotu būdu. Tam naudojamas patogus tinko purškimo aparatas, kuris žymiai palengvina ir pagreitina darbą. Purškiant gaunamas draskytos tekstūros tinkas, padengiamas didelis fasado plotas, nelieka sujungimų ir nesiskiria užtrynimas, o raštas būna tolygus ir vientisas.

Apdaila plytelėms

  1. „Shellbau“ plokštė
  2. Gruntas
  3. Armavimo mišinys

4. Armavimo tinklelis
5. Plytelių klijai
6. Plytelės

Kai apdailai naudojamos plytelės, pirmajame etape klijai tepami ant sienos paviršiaus, naudojant dantytą mentelę (kaip ir klijuojant keramines plyteles). Tai tinkamas būdas atlikti apdailą, jei jau turite šiokios tokios patirties. Tepant klijus ant sienos rekomenduotina ištepti ne daugiau negu 1 m² per vieną kartą, nes per 10–30 min. užtepti klijai gali pradėti džiūti. Prieš pat klijuojant klinkerio plyteles, kartais jas rekomenduotina sudrėkinti vandenyje (priklausomai nuo plytelių gamintojo rekomendacijų). Dantytą mentelę (su atitinkamo dydžio danteliai) reikėtų pasirinkti pagal klinkerio plytelių dydį ir plotį. Kuo didesnė klinkerio plytelė, tuo didesni turi būti mentelės danteliai. Mažoms plytelėms pakanka 6–8 mm aukščio dantelių, didelėms – 10–12 mm. Vidutiniai standartiniai klinkerio plytelių matmenys yra  24–25 cm ilgis ir 5–7 cm plotis (storis – apie 10 mm). Rinkoje yra ir specialių pailgintos formos klinkerio plytelių, kurių ilgis yra 29–36 cm. Klinkerio klijavimas pradedamas nuo antros eilės iš apačios. Pirma eilė (cokolinė), esanti arčiausiai grindų, kol kas paliekama tuščia. Klinkerio plytelėmis ši eilė apklijuojama pačioje darbų pabaigoje, nes taip galima paslėpti grindų nelygumus, o klinkerio plyteles apipjaustyti iki reikiamo pločio ir paslėpti visus defektus. Po priklijuotomis klinkerio plytelėmis klijų sluoksnyje neturi likti tuštumų. Kontroliuokite ant sienos užteptos klijų masės paviršiaus tolygumą.

Siūlės tarp plytelių yra būtinos. Jų plotis – nuo 4 mm iki 10 mm. Siūlių plotis priklauso nuo aplinkos sąlygų ir mišinio kietumo. Vienodoms siūlėms išlaikyti tarp klinkerio plytelių įstatomi kryželiai. Pataisyti netiksliai priklijuotą klinkerio plytelę galima per 10–15 minučių nuo priklijavimo. Kiekviena klinkerio eilė tikrinama gulsčiuku arba kontroliuojama naudojant įtemptą špagatą.